- viešuma
- viešumà sf. (3b) 1. DŽ žmonių lankoma, vieša vieta: Viešumõj, ar mato kas, ar nemato, bučiuojas [jauni], nessarmatina Pv. Į viẽšumą nesirodo, kai prisigeria Jrb. Jis paskendo darbe, mažai besirodydamas viešumai B.Sruog. ^ Koks šeimoj, toks ir viešumoj PPr152. 2. Š, Rtr, BŽ96, Ser, KŽ, LEVIII301 padėtis, kurioje kas nors atsidūręs gali būti visų stebimas: Išvilkti į viẽšumą NdŽ. Nevertas viešumõs dėmesio NdŽ. Jei jy būt norėjus jau tep viešumõn, tai būt atlėkus ir dėl to pašnekėt Krkš. Mano natūra kęste nepakenčia viešumos Pč. Paslaptis iškilo į viešumą rš. Pagaliau viskas iškilo viešumon ir abu buvo patraukti teismo atsakomybėn rš. Paskutinis darbo tarpsnis mokslo veikalo rašyme yra jo leidimas viešumon S.Šalk. Atradimui pasitvirtinus, observatorija paskelbė jį viešumai P.Slavėn. Intelektualiu žmogum tapti lengva, o savo intelektą apdoroti ir viešumai pateikti – sunku rš. Kai lietuvių kalba pradėjo reikalauti viešumoj sau teisių, tai didžiausiais jos priešais pasirodė mūsų pačių tautiečiai iš privilegijuotų klasių LKI20(J.Balč). Verždamiesi į viešumą, Lietuvos bajorai kėlė viešumon ir savąją kalbą rš. Jis (Kristus) neveikė viešumoje, todėl nebuvo pažįstamas kaip Mesijas A.Mac. ^ Geri darbai patylomis slenka, o pikti viešumon kyla KrvP. 3. žr. viešuomenė 1: Jūs netrukus savo darniais judesiais pasireikšite viešumai ir būsite jai indomūs A.Sm.
Dictionary of the Lithuanian Language.